2015.10.17

Talkelė spalį

Šįkart kaime mūsų buvo nedaug. Žiemai ar pavasariui malkų paruošti susizgribome gan vėlai, tad dalyvavusių talkoje buvo retos gretos. Bet pakako. Evaldas, du Tadai ir Juozas dirbo net sukaitę su kirviais ir pjūklu. O ir šiaip oras nebuvo labai šaltas. Aplink namus besisukančias moteris ir vaikus šildė vis dar šilti saulės spinduliai, kas visiems kėlė nuotaiką. Nors Danutė ir skundėsi spalvomis nedžiuginančiu rudeniu, tų spalvų mums daugiau ar mažiau pakako. Morta vadovavo Jonui ir Danieliui, visi trys jie aktyviai praleido visą dieną lauke. Uosis kol kas juos stebėjo iš šono. Joras susipažino su savo nauju draugu Idžiu, mažuoju Monikos ir Neilos kūdikėliu. Jis kol kas dar toks mažas, kad nuotraukose net sunku suprasti, kas ten tas mažytis plaukų kamuoliukas ant žemės. Šeimininkės rūpinosi juo taip atsakingai, kad net pagalvojau, jog gal per mažai rūpinuosi Uosiu... Mūsų kolektyvas visą dieną minėjo Ireną, kuri ne su mumis, bet su sūnumis šventė savo gražų gimtadienį. Jai keliavo šiltos mūsų mintys. Vakarop pasodinome Uosiui uosį. Tėtis gąsdino mus, kad tai tik pirmasis uosis būsimoje uosių alėjoje.
Rudeniška diena kaime pralėkė greitai. Saulei besileidžiant visi ekipažai išskubėjo namo, palikę Danutę vieną su pelytėmis nakvoti įšalusiame name prie židinio.


Laura




2015.09.08

Pirmą kartą

Šį ramų saulėtą savaitgalį Barsukynėje pirmą kartą apsilankė Uosis. Be didelių emocijų jis dairėsi aplinkui ir stebino visus savo meškiuko kostiumu. Tiesą sakant, tų visų nebuvo daug. Šįsyk mus pasitiko tik seserys su broliu. Visi kiekvienas sau, bet tuo pačiu ir drauge mėgavomės gaiviu ir saulėtu rudenišku savaitgaliu. Mes su Danute ir Irena rinkome šiemet gausiai užderėjusias slyvas, o Evaldas su Juozu pjovė medžius. Nuolatiniais gyventojais negalinčiame pasigirti kaime savaitgaliais atvažiuojantys kaimynai draugiškai lankė vieni kitus. Barsukynės seniūnas Juozas irgi lankė visus atvažiavusius ir kiekviename kieme rinko duoklę - tai alaus buteliuką, tai ko stipresnio ragavo.

Mane, dėl visiems suprantamų priežasčių šią vasarą nelabai besilankiusią kaime, itin nustebino ryškiomis spalvomis nušvitęs mūsų tualetas. Įėjusi netekau žado nuo Godos kūrybos. Jos menas bei filosofiniai klausimai mane paliko su plačiai atvipusiu žandikauliu. Ramūnai, tavo klausimas ant durų "Kada, jei ne dabar?" tikrai papildo Godos klausimą "Are you happy?". Dabar, kaskart užėjusi į tualetą, apie tai galvoju.

















Kad ir kokia didelė staigmena buvo išdailintas mūsų tualetas, tai dar ne viskas, kuo gali pasigirti Jurskių šeima. Irena, pamačiusi, kad fotografuoju Godos ir Ramūno kūrinius, puolė man pasakoti, kad ne tik jie Barsukynėje padirbėjo. Pasirodo, savo talentus čia atskleidė ir Kristina, sudėliojusi labai subtilią ir dailią mozaiką. Na, o Ričardas per savo atostogas kaime buvo linkęs užsiimti ne menu, bet praktiniais darbais, kuriuos su didžiausiais sentimentais man demonstravo Irena. Pasirodo, jis pats sugebėjo sukalti kopėčias, kurios man vis tik irgi atrodo kaip meno kūrinys. Šį įspūdį ypač sustiprina istorija, jog Ričardas, Danutės paklaustas, ar ši galinti užsilipti ant jo sumeistrautų kopėčių, atsakė: "Gal ne. Per daug ilgai aš prie jų dirbau..."


Laura




2013.10.21

Apie rudenį

Spalis. Krenta lapai. Medžiai nusidažę įvairiausiomis spalvomis. Gražu mieste, bet kaime gamta atsiskleidžia dar platesne spalvų gama ir rudeniniais kvapais. Kaime gera visada, nes susirenka visa šeima. Pajunti vienybę, darną.
Šis savaitgalis buvo ypatingas. Visi buvome drauge, dirbome drauge, verkėme ir džiaugėmės DRAUGE. Šventėme taip pat kartu. Sveikinome, visad optimistišką, niekad nepavargstančią, neliūdinčią, mūsų mylimą močiutę 70 - ojo gimtadienio proga. Kaime skambėjo muzika, vyrai gąsdino bebrus, guldė medžius, kad tik šventė būtų įdomesnė, įsimintinesnė.
Po tokio smagaus pabuvimo drauge, visi su nekantrumu laukiame savo 70 - ojo gimtadienio. Nes jei su tavimi visa tavo šeima, gražūs vyrai krečia kvailystes ir sveikata leidžia tau tuo mėgautis, tai 70 - pats GRAŽIAUSIAS amžius.
Ačiū visiems, kurie prisidėjo, kad buvo gera.



Kristina ir Ramūnas, Goda ir Ričardas Jurskiai




2013.09.11

Apie talkas
Barsukynė garsi savo Ažytės grožiu, puoselėjamomis sodybomis, Joninėmis. Tampa tradicija ir kasmetinės talkos. Pradžioje buvo tik talkos akmenims pargabenti mano žemaitiškoms akmeninėms tvoroms kurti. Vėliau talkų pobūdis pasipildė medelių sodinimu, malkų žiemai ruošimu, bulviasodžiu bei bulviakasiu. Šiais metais malkauti buvome susirinkę anksti pavasarį bei ankstyvą rudenį. Tai iliustruoja ir šios internetinės svetainės nuotraukų kampelis. Tikriausiai šiais metais mes, Rimkų sodybos šeimininkai Irena, Dana, Andrius ir Juozas, galutinai supratome, kad užsiauginome gerus vaikus, pastarieji gražiai auklėja savo atžalas. Mus visus apjungia tėviškė, kurios vardas Barsukynė. Mes supratome, kad kuriame tėviškės kampelį kelioms kartoms į priekį. Janinos ir Jono Rimkų nuogastavimai, kad jų pastatytuose namuose negyvens jų vaikai, neišsipildė…
Iki naujų susitikimų Barsukynėje!



Juozas, 2013m. rugsėjis




2012.03.22

Pavasaris Barsukynėje















Ir į Barsukynę atkeliauja pavasaris. Pirmieji nedrąsūs žingsniai, kvepiantys senųjų klevų sula, lydimi ramios, iš krantų taip ir neišsiveržusios, Ažytės tėkmės bei džiaugsmingo sugrįžtančių paukščių klegesio. Artėjantį pavasario proveržį nuspėja šio gražuolio upelio pakrantėse besidarbuojantys skulptoriai Jonas Bebras su žmona, Barsukynės senbuvis Antanas su savaitgaliniais kaimynais Andriumi, Juozu bei pastariesiems talkinančiomis sesutėmis Irena ir Danute. Gražiausiai pavasario dvelksmą išreiškė kaimynė Roma savo nuostabiame eilėraščio posme:

Pyk nepyk, bet, deja, atėjau
Ir stoviu už durų.
Tikiuosi, priimsi ir namiškiai nepyks.
Tad atverk duris.
Mano vardas PAVASARIS.

Roma Sirutavičienė



Juozas, Barsukynė, 2012 m. kovo 17 d.




2011.09.27

2011-ųjų vasara

Prabėgo dar viena vasara Barsukynėje. Su savo atostogaujančiaisiais, gausia žaluma ir šiluma, su Joninėmis, su poilsiu ir darbu kasdieniniu ir nekasdieniniu... Palanki ji buvo kuriantiems žmonėms: prie pušies antrąjį gyvenimą pradėjo raseiniškio Tado dovanotas Rūpintojėlis, pradėti skobti liepos 6 (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, po 3 savaitėlių ant Barsukynės akmens tvirtai atsistojo skulptoriaus Liudviko Ivaškevičiaus ąžuoliniai Mindaugas su Morta... Jų karūnomis tapo lietuviškos girnos. Pastarųjų kolekciją Rimkų sodyboje papildė 2 išraiškingos kaimynų Mašiotų padovanotos girnos. Toliau gražinamas kaimelio kraštovaizdis. Kaimynas Albertas paskelbė karą griūvančioms malkinėms, mes be didesnio gailesčio atsisveikinome su pirmosios Andriaus autoparduotuvės kėbulu. Jo vietoje tvoron susirangė pernai įvykusios talkos metu suvežti akmenys. Irena vėl vadovavo princesių, atvykusių iš Raseinių, Panevėžio, Kauno, stovyklai. Nemažą dalį savo laisvalaikio princesės praleido ant princesių namelio stogo. Čia jos bendravo, žaidė ir mojavo rankomis dulkėtu vieškeliu zujantiems Šarūno Šiušės vadovaujamiems darbštiesiems žemės ūkio bendrovės mechanizatoriams... Gera buvo vasara!

Juozas, 2011m. rugsėjis




2011.03.09

Gerbiamieji, o dabar jau ir mielieji Barsukynės gyventojai,

Labai jau netikėtai radau Jūsų tinklalapį. Dieve mano, negalėjau tuo patikėti, kad dabar jau tiek daug žinau apie Jus. Kai skaičiau, net ašaros riedėjo. Kaip gražiai Jūs gyvenat. Aš nepavydžiu, ne. Aš tik Jumis žaviuos.
Prasitarsiu, prieš 10 metų važiuodavau pro Jus apie du kartus per mėnesį, važiuodavom į vyro tėviškę ir taip važinėjom 20 metų. Ir, aišku, su savo vaikais. Dabar jau neturim, kur važiuoti... Galbūt ir Jūsų senolius matydavom...
Ir negalėjom nepastebėti tai iškeltos vėliavos, tai mašinos, apdėtos akmenimis,tai pulkelio šunų. O kartą ir kiemą išpuoštą, man atrodo tada palapinė stovėjo, jau dabar tiksliai ir nepamenu. Vyras net greitį sumažindavo, kad pamatytumėm ką nors naujo ar kad šuniukų nesužeistumėm. O dabar jau žinau, kad vėliava iškelta - tai Jūs atvykę, o mašina - tai „Princesių namelis“. Ir tas pasakymas apie Ažytę, kad tai „gražioji Ažytė“ ir Jūsų, sujaudino iki širdies gelmių. O kaip Jūs tvarkotės per talkas! TIKRI MALAČIAI. O Jūsų ir šunų maudynės...Tikras rojus žemėje.
Žinau ir aš, kad Ažytė yra labai graži upė, kaimo vaikai buvo nusivedę, ir, kaip jie sakė, „žmogaus ir bambalių„ nepaliesta vieta. Skamba žiauriai. Bet mes tiek daug tų vietų tokių nepaliestų atradom. Aišku, keistai skamba „atradom“. Kaip gali atrasti čia, prie tos upės, gyvendamas? Turėtų būti kiekvienas kampelis, kiekviena salelė išvaikščiota, išbraidyta. Bet tikrai yra vietų, kur žmogaus ir nebūta daugybę metų. O gal ir gerai, kad nebūta to žmogaus? Kuris galbūt ir medį sveiką nupjautų, ar pačią upės tėkmę pasuktų. Galbūt... Bet ne tai noriu pasakyti. Noriu pasakyti, kad...
Gerbiu Jus už viską, ką darote, ko mokote savo jaunas atžalas. Mažai tokių žmonių.
Gerbiamieji Barsukynės gyventojai,
Myliu Jus už tai, kad esat,
Kad vaikus Jūs mokot nepamiršt tėvų šaknų,
Kad gyvenimas juk duotas vienas
Tad mylėkime vieni kitus.
Juk tai rojus, bet tik žemėje...
Ir Barsukynėje tas rojus jau tikrai yra.


Pagarbiai, Jūsų kaimynė.




2010.10.10

Talka

Mažais žingsneliais ateina ruduo ir į Barsukynę. Atsineša jis su savimi rudeninį derlių, spalvotus dažus medžių lapams marginti, pirmąsias šalnas ir rudenines talkas.
Atnešė jis talką ir į mūsų kiemą - akmenų vežimo talką. Suvažiavo plati giminė, stojo petis petin ir privežė solidžią krūvą akmenų gražiosioms Juozo tvoroms tverti. Ne veltui liaudies išmintis byloja: "Per darbymetį ir akmuo kruta".
Kol vyrai dirbo, darbsčiosios šeimininkės jiems prigamino neapsakomo skonio cepelinų ir pečiuje kepto kugelio. Nebuvo nė vieno, kuris sudėjęs rankas tinginiautų.
Taigi kuo nuoširdžiausia padėka Gediminui ir jo traktoriui, broliams ir sesėms, Joginto, Ramūno, Neilos, Tado, Tomo šeimoms ir Justui. Lauksime Jūsų būsimose talkose.

Valda




2010.06.17

Tinklinio turnyras

Artėjant trumpiausiai metų nakčiai, Barsukynė tikisi sulaukti gausaus svečių būrio. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet šia proga bus organizuojamas tinklinio turnyras. Šiemet jis vyks birželio 25 dieną. Visus suinteresuotus kviečiame dalyvauti! :)

Barsukai











2010.06.15

Mūsų tinklalapį užplūdo jubiliejiniai laiškai. Pastarasis skirtas praėjusiam Danutės Rimkutės garbingam jubiliejui...

Laba diena!

Labai gaila, kad negalėjau pabūti kartu su jumis Danutės šventėje. Tikiuosi pamatyti bent nuotraukas "Barsukynėje". Robertas apgailestauja, kad negalėjo sužaisti žadėtos šachmatų partijos su Andriumi.
Neseniai, skaitydama knygą, radau žodžius, kuriuos perskaičius su nostalgija prisiminiau jūsų kaimelį, deja ir tokią tolimą ten savo jaunystę...
...O jeigu tektų man, išklydus svetur iš ilgesio kankintis, nuo liūdesio ir gėlos gintis, atlėkčiau vyturiu kas rytą prie tėviškės beržų žalių, kur pievos ir darželiai žydi, kur aušros linksmina žilvitį ties mėlynuoju upeliu; atbėgčiau, mama, takeliu paglostyt tau plaukų žilų... Be tėviškės, gimtų namų, be vasarų linksmų, baltų žiemų laimingas būti negaliu.
J.Lapašinskas "Labos nakties"

Visiems nuoširdžiausi linkėjimai, ir gražios ateinančios vasaros.

Danutė Kacevičiūtė





2010.06.10

Prieš porą dienų gavome laiškelį iš močiutės sesers Felicijos anūkės Astos. Pasirodo, mūsų puslapis skaitomas! Asta atsiuntė keletą nuotraukų iš Felicijos 80-mečio šventės ir gražų tos dienos aprašymą. Štai, paskaitykite ir jūs.

Felicijos 80-metis

Sausio 9-osios rytas... Močiutės namuose triūsia net kelios šeimininkės...Garuoja puodai, kvepia mėsytė, puoduose kunkuliuoja daržovės. Kvepia švente, ypatinga švente. Nejučia prabėgs diena ir šis mielas, jaukus namelis, dvelkiantis ramybe, tuoj paskęs šurmulyje. Jau jau. Stalas padengtas balta staltiese, lėkštėse mielai glaudžiasi spalvotos servetėlės. Močiutė nerimsta. Šiandien jos širdis kupina jaudulio ir nerimo. Gal dėl bėgančių metų, o gal dėl svečių, nes vis tik reikia, kad jie liktų sotūs ir laimingi. Tokia jau ta lietuviška tradicija. Pirmieji pasveikinti atvažiuoja svečiai iš Barsukynės. Gal ne svečiai, gal tiesiog labai artimi ir mieli žmonės. Svečias per daug sudėtingas žodis. Dvelkia kažkuo svetima. Pirmosios gėlės, sveikinimai... Netrukus pasigirsta ir kitų artimųjų žingsniai. Žingsnis po žingsnio ir kambarys prisipildo šurmulio, juoko, tostų, gėlių, dovanų. 80 metų... Šventė, kuri ne visus ir ne visada aplanko. Tai šventė, kurią reikia švęsti, nes ji - nepakartojama. Norisi palinkėti visko, bet tiksliai net nežinai ko. Gal tiesiog sveikatos. Ji - gyvenimo variklis. Jos dėka, žmogus pasiekia tokius laiptelius kaip šie. Iš močiutės lūpų liejasi dainos. Gaila, jau kai kurie žodžiai primiršti, bet jie tokie mieli ir taip giliai įaugę mums, anūkams, į širdis, kad norisi dainuoti kartu. Šampanas, šventinis tortas. Ir vėl ištuštėja namai. Paskutiniai rankų mostai sekmadienio rytą ir šventės lyg nebuvę. Vėl spengianti tyla tuščiuose namuose, tik girdisi močiutės žingsniai. Tai ji, nepailstanti 80-metė dar renka paskutinius šventės likučius, naikina pėdsakus. Vėl norisi ramaus poilsio ir gražių apmąstymų prie šiltos krosnies. Liks jaukūs prisiminimai apie tuos, kurie nepamiršo, kurie aplankė, kurie pasakė daug gražių žodžių. Atstumas ne kliūtis, didesnė kliūtis - nenoras, egoizmas...

Asta Stumbrienė





2010.05.23

Barsukynė televizijoje

Esu labai laiminga, galėdama pagaliau atnaujinti Barsukynės kaimo tinklalapį. Ir atnaujinti jį galiu ne bet kuo, o netgi trumpa ištrauka iš Raseinių televizijos laidos apie Vosiliškio kaimo bendruomenę! Šioje ištraukoje jūs pamatysite, kaip šauniai teta Irena pasakoja apie tai, kas, kaip ir kodėl yra veikiama Barsukynėje. Ačiū jai už nuostabų interviu!

Gražaus žiūrėjimo!

Laura





2009.09.26

Padėka Barsukynei

Taip jau atsitiko, kad mūsų Barsukynė, nors ir būdama Raseinių rajono bei Pagojukų seniūnijos atokiausiame kampelyje, buvo pastebėta ir atžymėta Padėka. Nors dėkojama vienos sodybos šeimininkams, pagiriamojo žodžio už tėviškės gražinimą yra nusipelnę visi Barsukynės gyventojai. Visos 6 kaimelio sodybos yra savitos ir skirtingos. Labai dažnai tyliai (o kartais ir garsiai) džiaugiuosi erdvine Abakanauskų sodybvietės laisve, gėles mylinčios Romos gebėjimu net ir ūkinės veiklos rūpesčiuose skirti laiko gėlės žiedui, poezijos posmui, dainai, kaimelio bendruomenės apjungimui. Žavi Mašiotų namų ir aplinkos priežiūra, darbščiųjų šios šeimos narių sutarimas, grožio puoselėjimas, skardžiabalsės Albino armonikos garsai. Nustebome pamatę kaip keičiasi Juozo Blėdžio namai. Malonu matyti savo vaikų atvykstant belaukiančio Juozo pastangas bei entuziazmą tvarkant aplinką. Net ir kaimelio pakraštyje gyvenančio Mečislovo sodyba išsiskiria medžių gausa, kraštovaizdį puošiančiomis ožkomis...
Normaliu reiškiniu nūnai tampa sodybviečių tvarkymas ir puošimas. Vertinimo komisijoms jau sunku išrinkti gražiausias... Lietuvoje, įvertinant geriausiuosius, pradedama atsižvelgti į viešųjų arba visuomenei prieinamų erdvių tvarkymą. Manau, kad mūsų kaimelio viešasis pasididžiavimas yra 2 kilometrai Ažytės senvagės, prasidedančios ties Barsukyne ir besitęsiančia iki pat Raseinių ir Kėdainių rajonų sankirtos. Būtų gražu sutvarkyti tą ruožą, nepadarant žalos gamtai. Ruožas neilgas, bet darbų daug. Reikia panaikinti tą nelegalųjį šiukšlyną šalia upelio, išvalyti Ažytės krantus, upelio senosios vagos fragmentus. Šiems darbams įgyvendinti matyt prireiks ir Raseinių rajono bei Pagojukų seniūnijos administracijų, Vosiliškio bendruomenės pritarimo bei pagalbos. Ir mūsų visų noro. Upėvardis Ažytė man asocijuojasi su galingais ąžuolais apaugusiu ir it žaltys bevingiuojančiu gražuoliu upeliu...

Juozas Rimkus



2009.08.29

Šiandien man nutiko maloni staigmena. Per "skype" paskambino Ramūnas ir pradėjo siųsti nuotraukas. O nuotraukos tokios gražios, tokios gražios... Ir taip nostalgiją kelia... Jas galite pamatyti mūsų nuotraukų puslapyje. Kas turite daugiau ir galite nuskanuoti, labai kviečiu dalintis šiais vaizdais - siųskite man, mielai pridėsiu prie naujosios kolekcijos.
Ačiū Ramūnui už šią gražią iniciatyvą. Ir su beauštančiu gimtadieniu tave, puse brolio!

Laura





2009.08.17

Praėjo beveik metai, kai paskutinį kartą teko pildyti šį puslapį. Taip jau susiklostė. Ne todėl, kad Barsukynę būtume apleidę. Anaiptol, ji tik dar labiau išgražėjo ir išsipuoselėjo. Na, ne pati, bet visų brolių ir seserų dėka. Mūsų trumpam apsilankymui joje viskas buvo maloniai paruošta. Skulptūrų gausa, namų tvarka ir grožis, net vazose pamerktos gėlės kėlė jaukumo įspūdį. Barsukynė mūsų laukė. Apsilankėme joje tryse, visi tiesiai iš Suomijos: Gabrielius, aš ir Joras Musius. Regina jį iškart atpažino ir Musiuku vadino.
Turėjome kaime atlikti misiją. Jau seniai laukė ant princesių namelio atsidurti eilėraštis, kuris skamba Barsukynės puslapio pirmajame puslapyje. Gabrielius dvi dienas paplušėjo ir išguldė dailyraščiu Dalios Katiliūtės eiles ant žalios metalinės namelio sienos. Tėtis sakė, kad seserų akyse net ašaros susikaupė, kai jos rezultatą pamatė...
Buvo mums gera Barsukynės kaime. Nors ir trumpai, bet maloniai pasibuvę grįžome atgal į Suomiją ir laukiame, kol kas nors parašys mums, kaip laikosi mieloji Barsukynė.

Laura





2008.10.22

Barsukynės suvažiavimas

Vosiliškio miestelyje, prie bendruomenės namų, yra įrengtas įdomus, kartu ir graudus darželis – memorialas išnykusiems aplinkiniams kaimams atminti. Ant lauko akmenų, atvežtų iš išnykusių kaimų laukų, pritvirtintos lentelės su tų kaimų pavadinimais: Dirvoniškis, Sausmiškis, Alevikainiai, Juodmedžiai, Dirgaičiai, Ridikiai, Zembiškis, Aleknaičiai, Pakrūmiai, Valatkaičiai, Sakalai, Budraičiai, Martinaičiai, Valatkaičiukai, Būdai I ir II, Užvelkiai… Šios svetainės „Istorija“ skiltyje esu jau rašęs, kad ir mūsų Barsukynė gali susilaukti panašaus likimo. Tačiau pastarųjų kelių metų įvykiai Barsukynėje pagimdė viltį, kad taip gali ir neatsitikti.
2008 metų rugpjūčio 16 diena – išskirtinė diena mūsų BARSUKYNĖS istorijoje. Abakanauskų sodyboje susirinko iš Barsukynės, Trankinių, Sakalų, Sokynės, Juodmedžių, Radviliukų, Lenčių ir kitų kaimų kilę sodiečiai. Net pats Pagojukų seniūnas Albinas Renusas pagerbė mus savo apsilankymu bei pasidžiaugė, kad mes tokie aktyvūs, tokie gražūs patys bei gražios mūsų sodybos su nemažiau gražiu kraštovaizdžiu. Barsukyniečiai džiaugėsi bendryste visą šeštadienį. Susirinkusiems grojo kaimynų iš Ažytėnų kaimo kapela, vadovaujama mūsų žemiečio Edmundo Blėdžio. Šokom, šėlom, dainavom, buvom laimingi ir …jauni. Norisi padėkoti visiems atvykusiems ir, žinoma, organizatoriams: Sirutavičių, Mašiotų, Abakanauskų šeimynoms. Ačiū, Liuda ir Rimantai, už nuotraukas; Roma ir Laima, už puikų renginio organizavimą; ačiū visiems, visiems...
Neabejoju, kad šis suvažiavimas - tai tik pradžia. Tikiu, kad puošime savo sodybas, bendrausime, keisimės idėjomis ir sumanymais. Pradedu tikėti, kad gyvuos Barsukynė.

Juozas Rimkus

Nuotraukas iš Barsukynės suvažiavimo galite pamatyti čia.

2008.07.16

Princesių namelis

Pagaliau atvykau į Barsukynę. Po ILGO ILGO nerašymo džiaugiuosi į interneto platybes išleisdama naują žinutę. Klaidinga būtų manyti, jog Barsukynėje gyvenimas yra sustojęs. Visai ne, jis net vis didesnį pagreitį įgauna, tik visi vis dar maitina mane pažadais atsiųsti straipsnių. Na, bet jau senolių išmintis sakė, jog vilkas per paslus netunka...
Barsukynė šviežia, gaivi ir vis besinaujinanti. Seniai čia besilankiusiai man labiausiai į akis krito renesanso erą pradėjusi mūsų senoji pirtis ant ratų (turėjęs būti šūnų viešbutis), dabar gavusi naują pavadinimą ir funkciją - princesių namelis. Princesių namelis yra rojus visokioms mažoms ir didelėms princesėms. Ten jos gali gyventi, žaisti, apie princus svajoti. Teks atvažiuoti, jei norit pamatyti...

Laura




2008.04.26

Barsukynėje jau seniai pavasaris, tik visi tingi apie tai parašyti... :) Tačiau Valda atsiuntė gražių nuotraukų, kurias galite pamatyti čia.







2008.03.04


Jau ne tik kad ruduo, bet ir visa žiema baigėsi. Pavasaris (bent jau kalendorinis) prasidėjo, gamta bunda, Barsukynės puslapis irgi... Per žiemą vieni kaimo lankytojai ten užsukdavo dažniau, kiti - rečiau, bet iš esmės gyvenimas cirkuliavo. Gal apie virimą ir kunkuliavimą kalbėti negalime, bet išvis nieko nepasakyti būtų negražu.
Pati Bermudų trikampyje buvau senokai. Žiemą leidau kituose Lietuvos vietose, tačiau mintimis visada buvau ir kaime. Rūpinausi, kaip ten Musė gyvena, kaip kiti šunėkai, kaip šiaip ten viskas vyksta. Kadangi Barsukynę lankiusieji straipsnių rašyti ir su kitais žmonėmis informacija dalintis nemėgsta, tai nuotykių papasakoti Jums negaliu. Galiu tik pakviesti dažniau prisiminti šį puslapį ir skirti jam šiek tiek laiko bei kūrybiškų minčių.
Lauksiu straipsnių! Ir iki susitikimų Barsukynėje!

Laura



2007.10.03


Į Barsukynę po truputį ateina ruduo... Nudažo ne tik dangų, bet ir žemę švelniu raudoniu... Kaimelyje kaip karaliavusi, taip karaliauja Musė. Mūsų sodyboje į priekį sparčiai juda pirties statybos darbai. Dirbama jau ir tamsiuoju paros metu. Labai skubama, tikimasi naujojoje pirtyje sutikti Naujuosius metus...
Be pirties statybų, prie savo šeimos kambariuko remonto pluša dirba ir Bronelė. Į kaimą padirbėti ji atvažiuoja ne tik savaitgaliais, bet ir šiokiomis savaitės dienomis. Tikrai labai stengiasi, kad jų kambariukas būtų pats jaukiausias ir mieliausias.
Praėjusį savaitgalį Barsukynėje buvo vykdomas ir projektas „Rododurnynas“ (tikrasis pavadinimas – „Rododendrų kampas“). Keletą vaizdų iš jo įgyvendinimo galima pamatyti nuotraukose.

Valda


2007.08.25

Padėka
Danutei, Juozui ir Andriui už ryžtą pasiimti nemokamą išeiginę ir nevykti visą savaitgalį į Barsukynės kaimą. Pasinaudoję laisvu plotu, mes (Kristina ir Ramūnas) nusprendėme atšvęsti savo trisdešimtuosius gimtadienius. Baliukas gavosi labai smagus dėl Barsukynėje tvyrojusios atmosferos.
Dėkojame už smagias akimirkas.

P.S. Taip pat dėkojame močiutei Irenai, visą savaitę grakščiai bėgiojusiai paskui anūką Ričarduką ir bandžiusiai jį suvaldyti.

Kristina ir Ramūnas




2007.08.12

Šį savaitgalį kaime buvo labai linksma. Karštas oras garino prakaitą, liejamą šaunių Barsukynės darbštuolių pirties statyboje, daržuose ar kituose smulkiuose namų ūkio darbuose. Kaip visada tvarką prižiūrėjo gausus būrys šunų: Musė, Joras, Lupita ir Skipas, kurie pro savo akis nepraleido nei vieno keliu traukiančio praeivio...
Irena, per Jonines gavusi metų darbštuolės titulą, nenurimsta - visus atvykusius nustebins ryškiausiomis spalvomis išdažytas lauko tualetas.
Smarkiai pasistūmėta pirties statyboje. Į pagalbą buvo net pasitelktas meistras - profesionalas Stasiukas iš Ažytėnų. Su jo pagalba jau įstatytos pirties durys ir nemažai pasistūmėta mūrinimo darbuose.
Taip pat reiktų paminėti ir ypatingą savaitgalio sveikatinimosi užsiėmimą - nuolat buvo spaudžiamos ir geriamos daržovių sultys, o jų išspaudos buvo naudojamos moterų grožinimosi procerūrose.
Visus įvykius, vykusius Barsukynėje, sunku ir nupasakoti - atvykite patys ir dalyvaukite...

Laura


2007.08.01

Praėjusį savaitgalį Barsukynėje buvo švenčiamos popierinės Tado ir Dalios vestuvės. Į šventę atvyko Jogintas su šeima, Dalios pusbrolis Dainius su šeima, Dalios sesės: Rima, Ieva, Vaida (su vaikais).
Rimkiukai ir Rimkiukės buvo vos kelioms minutėms, nes vežė plytas pirčiai.
Buvo nupirkta aitvarų vaikams, bet patiko ir Jogintui.

Trumpai tiek.


Tadas


2007.07.10

Barsukynę nusiaubė liūtys. Liepos 7-ąją pylė kaip iš kibiro. Lijo ir dieną prieš, ir dieną po. Taip prasidėjo mūsų šiųmetinės atostogos kaime, atnešusios neįtikėtinų pramogų ir įspūdžių. Iš krantų išsiliejusi Ažytė suteikė nepakartojamą galimybę pasiekti plaukimo ja rekordus, kurie buvo įamžinti mūsų naujajame filmuke. Po visų liūčių pievoje gulėjo du srovės iš koto išversti medžiai, iki šiol atlaikę ne vieną pavasarinį potvynį. Gaila, bet teks juos panaudoti malkoms...
Mes kol kas išvykome iš Barsukynės ir sugrįšime į ją užbaigti atostogų kitos savaitės gale, bet čia pasiliko ir gyvenimu mėgaujasi Juozas, Irena, Lupita ir Joras, kuriuos prižiūri visų didžiai gerbiama Musė.
Lauksim, ką apie atostogas papasakos jie.

Laura


2007.06.03

Šiandien kaime pasitikome ir praleidome tėvo dieną. Graži buvo diena, vėjuota, bet saulėta, visi buvo linksmi ir atrodė laimingi. Dabar labai dirbama kaime. Vyksta tikra revoliucija - intensyviai tvarkomas namas. Irena Jurskienė taip paplušėjo, kad kambarius net sunku atpažinti. Valdos padedama ji išdažė salioną, virtuvę, koridorių, kambariuką ir t.t. ... Andrius per savaitgalį didvyriškai lentutėmis iškalė verandą... Danutė su Tadu ir Juozas - visi labai plušėjo, dirbo, degino krūvas nereikalingų daiktų, švarinosi... Net mane privertė vieną lagaminą nereikalingų dalykų sudegint. Abi mes su mama esam labai maloniai nustebintos atgimusiu Barsukynės namu. Net mūsų Kauno močiutė pasakė, kad norėtų nuvažiuoti atsinaujinusio ūkio apžiūrėti... O tai jau daug...
Beje, pamiršau paminėti, kad ir nuostabios supynės naujos klomboje yra! Tik atvažiuok ir supkis...

Tai noriu labai padėkoti visiems, ten plušantiems. Iki susitikimo Barsukynėje per Jonines!!!

Laura


2007.02.25

Labas visiems, mus skaitantiems!

Artėja pavasaris, mūsų labai laukia BARSUKYNĖS kaimas. Nepamirškime to.
Noriu paskelbti truputį informacijos. Nuo gegužės vidurio kaime atostogas pradeda IRENA iš Panevėžio, Juozas, Danutė. Maloniai kviečiame prisijungti prie mūsų.
GERB. MAŠIOTAITĖS, MES JŪSŲ TAIP PAT LAUKSIME. ALBERTAI IR RIMAI, NEPAMIRŠKITE PRISIJUNGTI! LABAI LAUKIAMA DANUTĖ, NES BE JOS NUOSTABIŲJŲ ASTRŲ NEĮSIVAIZDUOJU JŪSŲ SODYBOS...
Visi galvokite apie kaimo dieną, tikiuosi, mes ją šiais metais suruošime.
Taigi iki malonių susitikimų!

Danutė Rimkutė


2006.10.07

Labas visiems. Deja, senokai bebuvau Barsukynėje paskutinį kartą, tad nelabai daug ką turiu papasakoti apie nuostabias jos dabarties akimirkas. Kadangi šis puslapėlis įdomus savo skaitytojams pasakojimais ir istorijomis, norėjau pakviesti visus, kas jį skaito (nors mūsų ir ne taip daug, bet vis vien), siųsti man savo tekstus. Palaikykime šią internetinio dienoraščio idėją, kažkada gali būti labai įdomu prisėdus pasiskaityti... Tikiuosi, kad rasite kada laisvą minutėlę ir brūkštelsite mums, Barsukynės mylėtojams, keletą savo žodelių. Labai lauksiu!

Laura
laura@barsukyne.lt


2006.09.27

Apie Barsukynės šunis ir grybus…

Kaip jau supratote, mūsų kaimelis garsėja šunimis. Jie yra mūsų mylimi ir palepinami, bet nelabai mėgstami praeivių, ypač – dviračiais važiuojančių... Šunys – tarsi kaimo draugovininkai, sergsti mus nuo nekviestų, blogų kėslų turinčių svečių. Kol valstybė negeba apsaugoti savo piliečių nuo smurtautojų, žudikų, belieka pasitikėti savo šuneliais. Dar ilgai ilgai atsiminsime prieš keletą metų žiauriai nukankintus senukus Dalangauskus, gyvenusius vidurkelyje tarp Trankinių ir Vosiliškio. Juos nuolat primena tuščia sodyba...

Taigi mus saugo Čilis, Margis, Sargis, Reksas, Mažylis, Musė... Visus sunku ir išvardinti. Globoja juos Romos ir Antano gaspada. Šunų vyriausioji, gudriausioji – Musė. Nemandagu kalbėti apie damos amžių, bet jis – solidus. O kiek vaikučių pabiručių ji paleido į svietą! Vienas jų – Joras Musius, net sostinėje Vilniuje apsigyveno. Gyvena miesto centre, pusryčiauja kavinėse... Atvyksta kartais Barsukynėn, gudruolę mamą Musę aplanko. Keistas tas jos vardas. Kartą, viešint Barsukynėje, kaimynė Roma pasiskundė, kad Musė nugvelbė kilogramą faršo... Grįžęs Kaunan, aš pasakoju šeimynai, kad į kaimynų virtuvę įlėkė Musė ir prarijo kilogramą faršo. Manoji Irena išputė akis, kaip galėjo viena paprasta musė praryti kilogramą faršo? Tik po geros minutės suprato, kokia ten Musė buvo atskridusi...

Musė, vienintelė iš visų kaimo šunų, turi privilegiją būti nepririšta nuolatos. Ji mėgsta lydėti mus į mišką grybauti. Tokį pat pomėgį turi ir Reksas, Mažylis, netgi miestiečiai Skipis, Tigra... Šiemet buvo puikus, ilgas grybmetis. Musei tikriausiai atsibodo kiekvieną dieną lydėti grybautojus. Vieną eilinį savaitgalį ji, pakviesta keliauti miškan kartu, iškėlė priekinę kojelę ir pradėjo gailiai verkti, teigdama, kad ji yra susižeidusi. Paguodėme ją, davėme „vaistų“ – dešrigalį... Sugrįžę išvydome, jog mūsų Muselė užmiršo, kad jai reikia šlubuoti...

Pabaigai – apie geriausius grybautojus. Daugiausia grybų (baravykų, raudonviršių) „prišienauja“ Antanas. Jis grybauja darbo dienomis, o mums, atvykėliams, lieka savaitgaliai... Tada jau nepralenkiami būna Albertas, Andrius, Laima, Danutė. Pamėgo mūsų grybus ir raseiniškis Albinas. Net pasiklydęs vieną rudenį buvo... Grybai mums visiems – puikios emocijos, gera nuotaika. Nesutrukdo net įkyriosios erkės...

Juozas





Grįžti į pagrindinį puslapį.